pragirdėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pragirdėkim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pragirdžiu	pragirdėjau	pragirdėdavau	pragirdėsiu
tu	pragirdi	pragirdėjai	pragirdėdavai	pragirdėsi
jis, ji	pragirdi	pragirdėjo	pragirdėdavo	pragirdės
mes	pragirdime, pragirdim	pragirdėjome, pragirdėjom	pragirdėdavome, pragirdėdavom	pragirdėsime, pragirdėsim
jūs	pragirdite, pragirdit	pragirdėjote, pragirdėjot	pragirdėdavote, pragirdėdavot	pragirdėsite, pragirdėsit
jie, jos	pragirdi	pragirdėjo	pragirdėdavo	pragirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pragirdėčiau		pragirdėtumėme, pragirdėtumėm, pragirdėtume
2 asm.	pragirdėtumei, pragirdėtum		pragirdėtumėte, pragirdėtumėt
3 asm.	pragirdėtų		pragirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pragirdėkime, pragirdėkim
2 asm.	pragirdėki, pragirdėk		pragirdėkite, pragirdėkit
3 asm.	tepragirdi, tepragirdie		tepragirdi, tepragirdie

• žr. pagr. f. pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo
• Skiemenys: pra-gir-dė-kim

pragirdėkim

Etimologija

<= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---