pergirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pergirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pergirdžiu	pergirdėjau	pergirdėdavau	pergirdėsiu
tu	pergirdi	pergirdėjai	pergirdėdavai	pergirdėsi
jis, ji	pergirdi	pergirdėjo	pergirdėdavo	pergirdės
mes	pergirdime, pergirdim	pergirdėjome, pergirdėjom	pergirdėdavome, pergirdėdavom	pergirdėsime, pergirdėsim
jūs	pergirdite, pergirdit	pergirdėjote, pergirdėjot	pergirdėdavote, pergirdėdavot	pergirdėsite, pergirdėsit
jie, jos	pergirdi	pergirdėjo	pergirdėdavo	pergirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pergirdėčiau		pergirdėtumėme, pergirdėtumėm, pergirdėtume
2 asm.	pergirdėtumei, pergirdėtum		pergirdėtumėte, pergirdėtumėt
3 asm.	pergirdėtų		pergirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pergirdėkime, pergirdėkim
2 asm.	pergirdėki, pergirdėk		pergirdėkite, pergirdėkit
3 asm.	tepergirdi, tepergirdie		tepergirdi, tepergirdie

• žr. pagr. f. pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pergirdįs, pergirdintis, pergirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pergirdėjęs, pergirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pergirdėdavęs, pergirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pergirdėsiąs, pergirdėsiantis, pergirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pergirdimas, pergirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pergirdėtas, pergirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pergirdėsimas, pergirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pergirdėtinas, pergirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: pergirdint, pergirdėjus, pergirdėdavus, pergirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pergirdėdamas, pergirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: pergirdėte, pergirdėtinai.
• Skiemenys: per-gir-dė-ti

pergirdėti

1. pergirsti:
   • Tu nepergirdėjai, t. y. neišgirdai teisingai.

Etimologija

<= per- + girdėti, girdi, girdėjo

Sinonimai

    pergirdėti: bendrai

pergirsti (lt)

Antonimai

    pergirdėti: bendrai

nepergirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pergirdėti: Išvestiniai žodžiai

nepergirdėti (lt) (neig. )

pergirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pergirdėti: bendrai

---

Dalyvis

pergirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergirdėtas, mot. g. pergirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėtas	pergirdėti	pergirdėta	pergirdėtos	pergirdėta	-
kilm.	pergirdėto	pergirdėtų	pergirdėtos	pergirdėtų	-	-
naud.	pergirdėtam	pergirdėtiems	pergirdėtai	pergirdėtoms	-	-
gal.	pergirdėtą	pergirdėtus	pergirdėtą	pergirdėtas	-	-
įnag.	pergirdėtu	pergirdėtais	pergirdėta	pergirdėtomis	-	-
viet.	pergirdėtame	pergirdėtuose	pergirdėtoje	pergirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėtasis	pergirdėtieji	pergirdėtoji	pergirdėtosios	-	-
kilm.	pergirdėtojo	pergirdėtųjų	pergirdėtosios	pergirdėtųjų	-	-
naud.	pergirdėtajam	pergirdėtiesiems	pergirdėtajai	pergirdėtosioms	-	-
gal.	pergirdėtąjį	pergirdėtuosius	pergirdėtąją	pergirdėtąsias	-	-
įnag.	pergirdėtuoju	pergirdėtaisiais	pergirdėtąja	pergirdėtosiomis	-	-
viet.	pergirdėtajame	pergirdėtuosiuose	pergirdėtojoje	pergirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergirdėtas, mot. g. pergirdėta.
• Skiemenys: per-gir-dė-ti

pergirdėti

1. tas, kurį pergirdėjo

Etimologija

<= pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---