pergirdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergirdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergirdėtas, mot. g. pergirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėtas	pergirdėti	pergirdėta	pergirdėtos	pergirdėta	-
kilm.	pergirdėto	pergirdėtų	pergirdėtos	pergirdėtų	-	-
naud.	pergirdėtam	pergirdėtiems	pergirdėtai	pergirdėtoms	-	-
gal.	pergirdėtą	pergirdėtus	pergirdėtą	pergirdėtas	-	-
įnag.	pergirdėtu	pergirdėtais	pergirdėta	pergirdėtomis	-	-
viet.	pergirdėtame	pergirdėtuose	pergirdėtoje	pergirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėtasis	pergirdėtieji	pergirdėtoji	pergirdėtosios	-	-
kilm.	pergirdėtojo	pergirdėtųjų	pergirdėtosios	pergirdėtųjų	-	-
naud.	pergirdėtajam	pergirdėtiesiems	pergirdėtajai	pergirdėtosioms	-	-
gal.	pergirdėtąjį	pergirdėtuosius	pergirdėtąją	pergirdėtąsias	-	-
įnag.	pergirdėtuoju	pergirdėtaisiais	pergirdėtąja	pergirdėtosiomis	-	-
viet.	pergirdėtajame	pergirdėtuosiuose	pergirdėtojoje	pergirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergirdėtas, mot. g. pergirdėta.
• Skiemenys: per-gir-dė-tu

pergirdėtu

1. tas, kurį pergirdėjo

Etimologija

<= pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---