paužmokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

paužmokėtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	paužmoku	paužmokėjau	paužmokėdavau	paužmokėsiu
tu	paužmoki	paužmokėjai	paužmokėdavai	paužmokėsi
jis, ji	paužmoka	paužmokėjo	paužmokėdavo	paužmokės
mes	paužmokame, paužmokam	paužmokėjome, paužmokėjom	paužmokėdavome, paužmokėdavom	paužmokėsime, paužmokėsim
jūs	paužmokate, paužmokat	paužmokėjote, paužmokėjot	paužmokėdavote, paužmokėdavot	paužmokėsite, paužmokėsit
jie, jos	paužmoka	paužmokėjo	paužmokėdavo	paužmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	paužmokėčiau		paužmokėtumėme, paužmokėtumėm, paužmokėtume
2 asm.	paužmokėtumei, paužmokėtum		paužmokėtumėte, paužmokėtumėt
3 asm.	paužmokėtų		paužmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		paužmokėkime, paužmokėkim
2 asm.	paužmokėki, paužmokėk		paužmokėkite, paužmokėkit
3 asm.	tepaužmoka, tepaužmokie		tepaužmoka, tepaužmokie

• žr. pagr. f. paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo
• Skiemenys: pa-už-mo-kė-tų

paužmokėtų (nevart.)

Etimologija

<= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

paužmokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokėtas, mot. g. paužmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtas	paužmokėti	paužmokėta	paužmokėtos	paužmokėta	-
kilm.	paužmokėto	paužmokėtų	paužmokėtos	paužmokėtų	-	-
naud.	paužmokėtam	paužmokėtiems	paužmokėtai	paužmokėtoms	-	-
gal.	paužmokėtą	paužmokėtus	paužmokėtą	paužmokėtas	-	-
įnag.	paužmokėtu	paužmokėtais	paužmokėta	paužmokėtomis	-	-
viet.	paužmokėtame	paužmokėtuose	paužmokėtoje	paužmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtasis	paužmokėtieji	paužmokėtoji	paužmokėtosios	-	-
kilm.	paužmokėtojo	paužmokėtųjų	paužmokėtosios	paužmokėtųjų	-	-
naud.	paužmokėtajam	paužmokėtiesiems	paužmokėtajai	paužmokėtosioms	-	-
gal.	paužmokėtąjį	paužmokėtuosius	paužmokėtąją	paužmokėtąsias	-	-
įnag.	paužmokėtuoju	paužmokėtaisiais	paužmokėtąja	paužmokėtosiomis	-	-
viet.	paužmokėtajame	paužmokėtuosiuose	paužmokėtojoje	paužmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paužmokėtas, mot. g. paužmokėta.
• Skiemenys: pa-už-mo-kė-tų

paužmokėtų (nevart.)

1. tas, kurį paužmokėjo

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: pa-už-mo-kė-tų

paužmokėtų (tarm.| ryt.) (nevart.)

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokėtų: bendrai

nepaužmokėtų (lt)

Vertimai

  paužmokėtų: bendrai

---