paužmokėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paužmokėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokėtas, mot. g. paužmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtas	paužmokėti	paužmokėta	paužmokėtos	paužmokėta	-
kilm.	paužmokėto	paužmokėtų	paužmokėtos	paužmokėtų	-	-
naud.	paužmokėtam	paužmokėtiems	paužmokėtai	paužmokėtoms	-	-
gal.	paužmokėtą	paužmokėtus	paužmokėtą	paužmokėtas	-	-
įnag.	paužmokėtu	paužmokėtais	paužmokėta	paužmokėtomis	-	-
viet.	paužmokėtame	paužmokėtuose	paužmokėtoje	paužmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėtasis	paužmokėtieji	paužmokėtoji	paužmokėtosios	-	-
kilm.	paužmokėtojo	paužmokėtųjų	paužmokėtosios	paužmokėtųjų	-	-
naud.	paužmokėtajam	paužmokėtiesiems	paužmokėtajai	paužmokėtosioms	-	-
gal.	paužmokėtąjį	paužmokėtuosius	paužmokėtąją	paužmokėtąsias	-	-
įnag.	paužmokėtuoju	paužmokėtaisiais	paužmokėtąja	paužmokėtosiomis	-	-
viet.	paužmokėtajame	paužmokėtuosiuose	paužmokėtojoje	paužmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. paužmokėta.
• Skiemenys: pa-už-mo-kė-tas

paužmokėtas (nevart.)

1. tas, kurį paužmokėjo

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokėtas: bendrai

nepaužmokėtas (lt)

Vertimai

  paužmokėtas: bendrai

---