parvokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

parvokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: parvokti, parvokia, parvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	parvokiu	parvokiau	parvokdavau	parvoksiu
tu	parvoki	parvokei	parvokdavai	parvoksi
jis, ji	parvokia	parvokė	parvokdavo	parvoks
mes	parvokiame, parvokiam	parvokėme, parvokėm	parvokdavome, parvokdavom	parvoksime, parvoksim
jūs	parvokiate, parvokiat	parvokėte, parvokėt	parvokdavote, parvokdavot	parvoksite, parvoksit
jie, jos	parvokia	parvokė	parvokdavo	parvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	parvokčiau		parvoktumėme, parvoktumėm, parvoktume
2 asm.	parvoktumei, parvoktum		parvoktumėte, parvoktumėt
3 asm.	parvoktų		parvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		parvokime, parvokim
2 asm.	parvoki, parvok		parvokite, parvokit
3 asm.	teparvokia, teparvokie		teparvokia, teparvokie

• žr. pagr. f. parvokti, parvokia, parvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: parvokiąs, parvokiantis, parvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: parvokęs, parvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: parvokdavęs, parvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: parvoksiąs, parvoksiantis, parvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: parvokiamas, parvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: parvoktas, parvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: parvoksimas, parvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: parvoktinas, parvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: parvokiant, parvokus, parvokdavus, parvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: parvokdamas, parvokdama.
• taip pat žr. bdn.: parvokte, parvoktinai.
• Skiemenys: par-vok-ti

parvokti

1. parkraustyti, pargabenti:
   • Buvau nuejęs žiūrėti, ten buvo parvókę į Klaipėdą.

Etimologija

<= par- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    parvokti: bendrai

neparvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    parvokti: Išvestiniai žodžiai

neparvokti (lt) (neig. )

parvokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  parvokti: bendrai

---

Dalyvis

parvokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parvoktas, mot. g. parvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parvoktas	parvokti	parvokta	parvoktos	parvokta	-
kilm.	parvokto	parvoktų	parvoktos	parvoktų	-	-
naud.	parvoktam	parvoktiems	parvoktai	parvoktoms	-	-
gal.	parvoktą	parvoktus	parvoktą	parvoktas	-	-
įnag.	parvoktu	parvoktais	parvokta	parvoktomis	-	-
viet.	parvoktame	parvoktuose	parvoktoje	parvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parvoktasis	parvoktieji	parvoktoji	parvoktosios	-	-
kilm.	parvoktojo	parvoktųjų	parvoktosios	parvoktųjų	-	-
naud.	parvoktajam	parvoktiesiems	parvoktajai	parvoktosioms	-	-
gal.	parvoktąjį	parvoktuosius	parvoktąją	parvoktąsias	-	-
įnag.	parvoktuoju	parvoktaisiais	parvoktąja	parvoktosiomis	-	-
viet.	parvoktajame	parvoktuosiuose	parvoktojoje	parvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parvoktas, mot. g. parvokta.
• Skiemenys: par-vok-ti

parvokti

1. tas, kurį parvokė

Etimologija

<= parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė

---