pajėgti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pajėgti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pajėgti, pajėgia, pajėgė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pajėgiu	pajėgiau	pajėgdavau	pajėgsiu
tu	pajėgi	pajėgei	pajėgdavai	pajėgsi
jis, ji	pajėgia	pajėgė	pajėgdavo	pajėgs
mes	pajėgiame, pajėgiam	pajėgėme, pajėgėm	pajėgdavome, pajėgdavom	pajėgsime, pajėgsim
jūs	pajėgiate, pajėgiat	pajėgėte, pajėgėt	pajėgdavote, pajėgdavot	pajėgsite, pajėgsit
jie, jos	pajėgia	pajėgė	pajėgdavo	pajėgs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pajėgčiau		pajėgtumėme, pajėgtumėm, pajėgtume
2 asm.	pajėgtumei, pajėgtum		pajėgtumėte, pajėgtumėt
3 asm.	pajėgtų		pajėgtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pajėkime, pajėkim
2 asm.	pajėki, pajėk		pajėkite, pajėkit
3 asm.	tepajėgia, tepajėgie		tepajėgia, tepajėgie

• žr. pagr. f. pajėgti, pajėgia, pajėgė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pajėgiąs, pajėgiantis, pajėgianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pajėgęs, pajėgusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pajėgdavęs, pajėgdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pajėgsiąs, pajėgsiantis, pajėgsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pajėgiamas, pajėgiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pajėgtas, pajėgta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pajėgsimas, pajėgsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pajėgtinas, pajėgtina.
• taip pat žr. pdlv.: pajėgiant, pajėgus, pajėgdavus, pajėgsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pajėgdamas, pajėgdama.
• taip pat žr. bdn.: pajėgte, pajėgtinai.
• Skiemenys: pa-jėg-ti

pajėgti

1. turėti jėgų, įstengti
   • Jis daug pajėgia.

Etimologija

pa- + jėgti, jėgia, jėgė

Sinonimai

    pajėgti: bendrai

galėti (lt)

Antonimai

    pajėgti: bendrai

nepajėgti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pajėgti: Išvestiniai žodžiai

nepajėgti (lt) pajėga (lt)

pajėgimas (lt)

Vertimai

  pajėgti: bendrai

Anglų kalba: afford (en)

---

Dalyvis

pajėgti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgtas, mot. g. pajėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtas	pajėgti	pajėgta	pajėgtos	pajėgta	-
kilm.	pajėgto	pajėgtų	pajėgtos	pajėgtų	-	-
naud.	pajėgtam	pajėgtiems	pajėgtai	pajėgtoms	-	-
gal.	pajėgtą	pajėgtus	pajėgtą	pajėgtas	-	-
įnag.	pajėgtu	pajėgtais	pajėgta	pajėgtomis	-	-
viet.	pajėgtame	pajėgtuose	pajėgtoje	pajėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtasis	pajėgtieji	pajėgtoji	pajėgtosios	-	-
kilm.	pajėgtojo	pajėgtųjų	pajėgtosios	pajėgtųjų	-	-
naud.	pajėgtajam	pajėgtiesiems	pajėgtajai	pajėgtosioms	-	-
gal.	pajėgtąjį	pajėgtuosius	pajėgtąją	pajėgtąsias	-	-
įnag.	pajėgtuoju	pajėgtaisiais	pajėgtąja	pajėgtosiomis	-	-
viet.	pajėgtajame	pajėgtuosiuose	pajėgtojoje	pajėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgtas, mot. g. pajėgta.

pajėgti

1. tas, kurį pajėgė

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---