pajėgtu

Taip pat žr.: pajėgtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgtas, mot. g. pajėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtas	pajėgti	pajėgta	pajėgtos	pajėgta	-
kilm.	pajėgto	pajėgtų	pajėgtos	pajėgtų	-	-
naud.	pajėgtam	pajėgtiems	pajėgtai	pajėgtoms	-	-
gal.	pajėgtą	pajėgtus	pajėgtą	pajėgtas	-	-
įnag.	pajėgtu	pajėgtais	pajėgta	pajėgtomis	-	-
viet.	pajėgtame	pajėgtuose	pajėgtoje	pajėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtasis	pajėgtieji	pajėgtoji	pajėgtosios	-	-
kilm.	pajėgtojo	pajėgtųjų	pajėgtosios	pajėgtųjų	-	-
naud.	pajėgtajam	pajėgtiesiems	pajėgtajai	pajėgtosioms	-	-
gal.	pajėgtąjį	pajėgtuosius	pajėgtąją	pajėgtąsias	-	-
įnag.	pajėgtuoju	pajėgtaisiais	pajėgtąja	pajėgtosiomis	-	-
viet.	pajėgtajame	pajėgtuosiuose	pajėgtojoje	pajėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgtas, mot. g. pajėgta.

pajėgtu

1. tas, kurį pajėgė

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---