pagirdėjo
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]
pagirdėjo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pagirdįs, pagirdintis, pagirdinti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pagirdėjęs, pagirdėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pagirdėdavęs, pagirdėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pagirdėsiąs, pagirdėsiantis, pagirdėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pagirdimas, pagirdima.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pagirdėtas, pagirdėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pagirdėsimas, pagirdėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: pagirdėtinas, pagirdėtina.
- taip pat žr. pdlv.: pagirdint, pagirdėjus, pagirdėdavus, pagirdėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: pagirdėdamas, pagirdėdama.
- taip pat žr. bdn.: pagirdėte, pagirdėtinai.
- Skiemenys: pa-gir-dė-jo
- išgirsti:
- Aš biškį pagirdėjau, ką čia kalba.
- daryti, kad negirdėtų, nesuprastų kalbos:
- Ans taip kalba vaikiuo pagirdėti.
- (Norint nuslėpti nuo vaikio, kas iš tikrųjų kalbama.)
- Ans taip kalba vaikiuo pagirdėti.
Etimologija
[taisyti]<= pa- + girdėti, girdi, girdėjo
Sinonimai
[taisyti]Antonimai
[taisyti] pagirdėjo: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] pagirdėjo: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] pagirdėjo: bendrai