pagirdėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pagirdėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pagirdėsimas, mot. g. pagirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėsimas	pagirdėsimi	pagirdėsima	pagirdėsimos	pagirdėsima	-
kilm.	pagirdėsimo	pagirdėsimų	pagirdėsimos	pagirdėsimų	-	-
naud.	pagirdėsimam	pagirdėsimiems	pagirdėsimai	pagirdėsimoms	-	-
gal.	pagirdėsimą	pagirdėsimus	pagirdėsimą	pagirdėsimas	-	-
įnag.	pagirdėsimu	pagirdėsimais	pagirdėsima	pagirdėsimomis	-	-
viet.	pagirdėsimame	pagirdėsimuose	pagirdėsimoje	pagirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėsimasis	pagirdėsimieji	pagirdėsimoji	pagirdėsimosios	-	-
kilm.	pagirdėsimojo	pagirdėsimųjų	pagirdėsimosios	pagirdėsimųjų	-	-
naud.	pagirdėsimajam	pagirdėsimiesiems	pagirdėsimajai	pagirdėsimosioms	-	-
gal.	pagirdėsimąjį	pagirdėsimuosius	pagirdėsimąją	pagirdėsimąsias	-	-
įnag.	pagirdėsimuoju	pagirdėsimaisiais	pagirdėsimąja	pagirdėsimosiomis	-	-
viet.	pagirdėsimajame	pagirdėsimuosiuose	pagirdėsimojoje	pagirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pagirdėsimas.
• Skiemenys: pa-gir-dė-si-ma

pagirdėsima

1. ta, kurią pagirdės

Etimologija

<= pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    pagirdėsima: bendrai

nepagirdėsima (lt)

Vertimai

  pagirdėsima: bendrai

---