nuvaišintų

Taip pat žr.: nuvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nuvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nuvaišinu	nuvaišinau	nuvaišindavau	nuvaišinsiu
tu	nuvaišini	nuvaišinai	nuvaišindavai	nuvaišinsi
jis, ji	nuvaišina	nuvaišino	nuvaišindavo	nuvaišins
mes	nuvaišiname, nuvaišinam	nuvaišinome, nuvaišinom	nuvaišindavome, nuvaišindavom	nuvaišinsime, nuvaišinsim
jūs	nuvaišinate, nuvaišinat	nuvaišinote, nuvaišinot	nuvaišindavote, nuvaišindavot	nuvaišinsite, nuvaišinsit
jie, jos	nuvaišina	nuvaišino	nuvaišindavo	nuvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nuvaišinčiau		nuvaišintumėme, nuvaišintumėm, nuvaišintume
2 asm.	nuvaišintumei, nuvaišintum		nuvaišintumėte, nuvaišintumėt
3 asm.	nuvaišintų		nuvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nuvaišinkime, nuvaišinkim
2 asm.	nuvaišinki, nuvaišink		nuvaišinkite, nuvaišinkit
3 asm.	tenuvaišina, tenuvaišinie		tenuvaišina, tenuvaišinie

• žr. pagr. f. nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino

nuvaišintų

Etimologija

<= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nuvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišintas, mot. g. nuvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintas	nuvaišinti	nuvaišinta	nuvaišintos	nuvaišinta	-
kilm.	nuvaišinto	nuvaišintų	nuvaišintos	nuvaišintų	-	-
naud.	nuvaišintam	nuvaišintiems	nuvaišintai	nuvaišintoms	-	-
gal.	nuvaišintą	nuvaišintus	nuvaišintą	nuvaišintas	-	-
įnag.	nuvaišintu	nuvaišintais	nuvaišinta	nuvaišintomis	-	-
viet.	nuvaišintame	nuvaišintuose	nuvaišintoje	nuvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintasis	nuvaišintieji	nuvaišintoji	nuvaišintosios	-	-
kilm.	nuvaišintojo	nuvaišintųjų	nuvaišintosios	nuvaišintųjų	-	-
naud.	nuvaišintajam	nuvaišintiesiems	nuvaišintajai	nuvaišintosioms	-	-
gal.	nuvaišintąjį	nuvaišintuosius	nuvaišintąją	nuvaišintąsias	-	-
įnag.	nuvaišintuoju	nuvaišintaisiais	nuvaišintąja	nuvaišintosiomis	-	-
viet.	nuvaišintajame	nuvaišintuosiuose	nuvaišintojoje	nuvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišintas, mot. g. nuvaišinta.

nuvaišintų

1. tas, kurį nuvaišino

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: nu-vai-šin-tų

nuvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---