nuvaišintą

Taip pat žr.: nuvaišinta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišintas, mot. g. nuvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintas	nuvaišinti	nuvaišinta	nuvaišintos	nuvaišinta	-
kilm.	nuvaišinto	nuvaišintų	nuvaišintos	nuvaišintų	-	-
naud.	nuvaišintam	nuvaišintiems	nuvaišintai	nuvaišintoms	-	-
gal.	nuvaišintą	nuvaišintus	nuvaišintą	nuvaišintas	-	-
įnag.	nuvaišintu	nuvaišintais	nuvaišinta	nuvaišintomis	-	-
viet.	nuvaišintame	nuvaišintuose	nuvaišintoje	nuvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintasis	nuvaišintieji	nuvaišintoji	nuvaišintosios	-	-
kilm.	nuvaišintojo	nuvaišintųjų	nuvaišintosios	nuvaišintųjų	-	-
naud.	nuvaišintajam	nuvaišintiesiems	nuvaišintajai	nuvaišintosioms	-	-
gal.	nuvaišintąjį	nuvaišintuosius	nuvaišintąją	nuvaišintąsias	-	-
įnag.	nuvaišintuoju	nuvaišintaisiais	nuvaišintąja	nuvaišintosiomis	-	-
viet.	nuvaišintajame	nuvaišintuosiuose	nuvaišintojoje	nuvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišintas, mot. g. nuvaišinta.

nuvaišintą

1. ta, kurią nuvaišino

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---