nustebintų

Taip pat žr.: nustebintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nustebintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nustebinti, nustebina, nustebino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nustebinu	nustebinau	nustebindavau	nustebinsiu
tu	nustebini	nustebinai	nustebindavai	nustebinsi
jis, ji	nustebina	nustebino	nustebindavo	nustebins
mes	nustebiname, nustebinam	nustebinome, nustebinom	nustebindavome, nustebindavom	nustebinsime, nustebinsim
jūs	nustebinate, nustebinat	nustebinote, nustebinot	nustebindavote, nustebindavot	nustebinsite, nustebinsit
jie, jos	nustebina	nustebino	nustebindavo	nustebins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nustebinčiau		nustebintumėme, nustebintumėm, nustebintume
2 asm.	nustebintumei, nustebintum		nustebintumėte, nustebintumėt
3 asm.	nustebintų		nustebintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nustebinkime, nustebinkim
2 asm.	nustebinki, nustebink		nustebinkite, nustebinkit
3 asm.	tenustebina, tenustebinie		tenustebina, tenustebinie

• žr. pagr. f. nustebinti, nustebina, nustebino

---

Dalyvis

nustebintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebintas, mot. g. nustebinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintas	nustebinti	nustebinta	nustebintos	nustebinta	-
kilm.	nustebinto	nustebintų	nustebintos	nustebintų	-	-
naud.	nustebintam	nustebintiems	nustebintai	nustebintoms	-	-
gal.	nustebintą	nustebintus	nustebintą	nustebintas	-	-
įnag.	nustebintu	nustebintais	nustebinta	nustebintomis	-	-
viet.	nustebintame	nustebintuose	nustebintoje	nustebintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintasis	nustebintieji	nustebintoji	nustebintosios	-	-
kilm.	nustebintojo	nustebintųjų	nustebintosios	nustebintųjų	-	-
naud.	nustebintajam	nustebintiesiems	nustebintajai	nustebintosioms	-	-
gal.	nustebintąjį	nustebintuosius	nustebintąją	nustebintąsias	-	-
įnag.	nustebintuoju	nustebintaisiais	nustebintąja	nustebintosiomis	-	-
viet.	nustebintajame	nustebintuosiuose	nustebintojoje	nustebintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebintas, mot. g. nustebinta.

nustebintų

1. tas, kurį nustebino

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---