nustebintu

Taip pat žr.: nustebintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebintas, mot. g. nustebinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintas	nustebinti	nustebinta	nustebintos	nustebinta	-
kilm.	nustebinto	nustebintų	nustebintos	nustebintų	-	-
naud.	nustebintam	nustebintiems	nustebintai	nustebintoms	-	-
gal.	nustebintą	nustebintus	nustebintą	nustebintas	-	-
įnag.	nustebintu	nustebintais	nustebinta	nustebintomis	-	-
viet.	nustebintame	nustebintuose	nustebintoje	nustebintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintasis	nustebintieji	nustebintoji	nustebintosios	-	-
kilm.	nustebintojo	nustebintųjų	nustebintosios	nustebintųjų	-	-
naud.	nustebintajam	nustebintiesiems	nustebintajai	nustebintosioms	-	-
gal.	nustebintąjį	nustebintuosius	nustebintąją	nustebintąsias	-	-
įnag.	nustebintuoju	nustebintaisiais	nustebintąja	nustebintosiomis	-	-
viet.	nustebintajame	nustebintuosiuose	nustebintojoje	nustebintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebintas, mot. g. nustebinta.

nustebintu

1. tas, kurį nustebino

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---