nusivokė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nusivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nusivokti, nusivokia, nusivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nusivokiu	nusivokiau	nusivokdavau	nusivoksiu
tu	nusivoki	nusivokei	nusivokdavai	nusivoksi
jis, ji	nusivokia	nusivokė	nusivokdavo	nusivoks
mes	nusivokiame, nusivokiam	nusivokėme, nusivokėm	nusivokdavome, nusivokdavom	nusivoksime, nusivoksim
jūs	nusivokiate, nusivokiat	nusivokėte, nusivokėt	nusivokdavote, nusivokdavot	nusivoksite, nusivoksit
jie, jos	nusivokia	nusivokė	nusivokdavo	nusivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nusivokčiau		nusivoktumėme, nusivoktumėm, nusivoktume
2 asm.	nusivoktumei, nusivoktum		nusivoktumėte, nusivoktumėt
3 asm.	nusivoktų		nusivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nusivokime, nusivokim
2 asm.	nusivoki, nusivok		nusivokite, nusivokit
3 asm.	tenusivokia, tenusivokie		tenusivokia, tenusivokie

• žr. pagr. f. nusivokti, nusivokia, nusivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nusivokiąs, nusivokiantis, nusivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nusivokęs, nusivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nusivokdavęs, nusivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nusivoksiąs, nusivoksiantis, nusivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nusivokiamas, nusivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nusivoktas, nusivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nusivoksimas, nusivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nusivoktinas, nusivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: nusivokiant, nusivokus, nusivokdavus, nusivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: nusivokdamas, nusivokdama.
• taip pat žr. bdn.: nusivokte, nusivoktinai.
• Skiemenys: nu-si-vo-kė

nusivokė

1. nusivalyti, nusišluostyti, nusirinkti:
   • Nusivók nosį, kad smurglys varva.
2. apsivalyti (apie apsiteliavusią karvę):
   • Gerbte nusigerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivókė, apsičystijo.

Etimologija

<= nu- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nusivokė: bendrai

nenusivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nusivokė: Išvestiniai žodžiai

nenusivokti (lt) (neig. sangrž.)

nusivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nusivokė: bendrai

---

Veiksmažodis

nusivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nusivokti, nusivokia, nusivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nusivokiu	nusivokiau	nusivokdavau	nusivoksiu
tu	nusivoki	nusivokei	nusivokdavai	nusivoksi
jis, ji	nusivokia	nusivokė	nusivokdavo	nusivoks
mes	nusivokiame, nusivokiam	nusivokėme, nusivokėm	nusivokdavome, nusivokdavom	nusivoksime, nusivoksim
jūs	nusivokiate, nusivokiat	nusivokėte, nusivokėt	nusivokdavote, nusivokdavot	nusivoksite, nusivoksit
jie, jos	nusivokia	nusivokė	nusivokdavo	nusivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nusivokčiau		nusivoktumėme, nusivoktumėm, nusivoktume
2 asm.	nusivoktumei, nusivoktum		nusivoktumėte, nusivoktumėt
3 asm.	nusivoktų		nusivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nusivokime, nusivokim
2 asm.	nusivoki, nusivok		nusivokite, nusivokit
3 asm.	tenusivokia, tenusivokie		tenusivokia, tenusivokie

• žr. pagr. f. nusivokti, nusivokia, nusivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nusivokiąs, nusivokiantis, nusivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nusivokęs, nusivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nusivokdavęs, nusivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nusivoksiąs, nusivoksiantis, nusivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nusivokiamas, nusivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nusivoktas, nusivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nusivoksimas, nusivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nusivoktinas, nusivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: nusivokiant, nusivokus, nusivokdavus, nusivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: nusivokdamas, nusivokdama.
• taip pat žr. bdn.: nusivokte, nusivoktinai.
• Skiemenys: nu-si-vo-kė

nusivokė

1. suprasti, pažinti, nutuokti, žinoti:
   • Jis nenusivókė, kas čia dedasi.

Etimologija

<= nu- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    nusivokė: bendrai

nutuokti (lt) nusimanyti (lt)

suprasti (lt)

Antonimai

    nusivokė: bendrai

nenusivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nusivokė: Išvestiniai žodžiai

nenusivokti (lt) (neig. sangrž.)

nusivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nusivokė: bendrai

---