nusivaišintų

Taip pat žr.: nusivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nusivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nusivaišinu	nusivaišinau	nusivaišindavau	nusivaišinsiu
tu	nusivaišini	nusivaišinai	nusivaišindavai	nusivaišinsi
jis, ji	nusivaišina	nusivaišino	nusivaišindavo	nusivaišins
mes	nusivaišiname, nusivaišinam	nusivaišinome, nusivaišinom	nusivaišindavome, nusivaišindavom	nusivaišinsime, nusivaišinsim
jūs	nusivaišinate, nusivaišinat	nusivaišinote, nusivaišinot	nusivaišindavote, nusivaišindavot	nusivaišinsite, nusivaišinsit
jie, jos	nusivaišina	nusivaišino	nusivaišindavo	nusivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nusivaišinčiau		nusivaišintumėme, nusivaišintumėm, nusivaišintume
2 asm.	nusivaišintumei, nusivaišintum		nusivaišintumėte, nusivaišintumėt
3 asm.	nusivaišintų		nusivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nusivaišinkime, nusivaišinkim
2 asm.	nusivaišinki, nusivaišink		nusivaišinkite, nusivaišinkit
3 asm.	tenusivaišina, tenusivaišinie		tenusivaišina, tenusivaišinie

• žr. pagr. f. nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino

nusivaišintų

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nusivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišintas, mot. g. nusivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintas	nusivaišinti	nusivaišinta	nusivaišintos	nusivaišinta	-
kilm.	nusivaišinto	nusivaišintų	nusivaišintos	nusivaišintų	-	-
naud.	nusivaišintam	nusivaišintiems	nusivaišintai	nusivaišintoms	-	-
gal.	nusivaišintą	nusivaišintus	nusivaišintą	nusivaišintas	-	-
įnag.	nusivaišintu	nusivaišintais	nusivaišinta	nusivaišintomis	-	-
viet.	nusivaišintame	nusivaišintuose	nusivaišintoje	nusivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintasis	nusivaišintieji	nusivaišintoji	nusivaišintosios	-	-
kilm.	nusivaišintojo	nusivaišintųjų	nusivaišintosios	nusivaišintųjų	-	-
naud.	nusivaišintajam	nusivaišintiesiems	nusivaišintajai	nusivaišintosioms	-	-
gal.	nusivaišintąjį	nusivaišintuosius	nusivaišintąją	nusivaišintąsias	-	-
įnag.	nusivaišintuoju	nusivaišintaisiais	nusivaišintąja	nusivaišintosiomis	-	-
viet.	nusivaišintajame	nusivaišintuosiuose	nusivaišintojoje	nusivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišintas, mot. g. nusivaišinta.

nusivaišintų

1. tas, kurį nusivaišino

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: nu-si-vai-šin-tų

nusivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---