nusivaišintąją

Taip pat žr.: nusivaišintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišintąją (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišintas, mot. g. nusivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintas	nusivaišinti	nusivaišinta	nusivaišintos	nusivaišinta	-
kilm.	nusivaišinto	nusivaišintų	nusivaišintos	nusivaišintų	-	-
naud.	nusivaišintam	nusivaišintiems	nusivaišintai	nusivaišintoms	-	-
gal.	nusivaišintą	nusivaišintus	nusivaišintą	nusivaišintas	-	-
įnag.	nusivaišintu	nusivaišintais	nusivaišinta	nusivaišintomis	-	-
viet.	nusivaišintame	nusivaišintuose	nusivaišintoje	nusivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišintasis	nusivaišintieji	nusivaišintoji	nusivaišintosios	-	-
kilm.	nusivaišintojo	nusivaišintųjų	nusivaišintosios	nusivaišintųjų	-	-
naud.	nusivaišintajam	nusivaišintiesiems	nusivaišintajai	nusivaišintosioms	-	-
gal.	nusivaišintąjį	nusivaišintuosius	nusivaišintąją	nusivaišintąsias	-	-
įnag.	nusivaišintuoju	nusivaišintaisiais	nusivaišintąja	nusivaišintosiomis	-	-
viet.	nusivaišintajame	nusivaišintuosiuose	nusivaišintojoje	nusivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišintas, mot. g. nusivaišinta.

nusivaišintąją

1. ta, kurią nusivaišino

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---