nesusimąstome

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesusimąstome (neig. sangrž. vks., ties. nuos., es. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesusimąstau	nesusimąsčiau	nesusimąstydavau	nesusimąstysiu
tu	nesusimąstai	nesusimąstei	nesusimąstydavai	nesusimąstysi
jis, ji	nesusimąsto	nesusimąstė	nesusimąstydavo	nesusimąstys
mes	nesusimąstome, nesusimąstom	nesusimąstėme, nesusimąstėm	nesusimąstydavome, nesusimąstydavom	nesusimąstysime, nesusimąstysim
jūs	nesusimąstote, nesusimąstot	nesusimąstėte, nesusimąstėt	nesusimąstydavote, nesusimąstydavot	nesusimąstysite, nesusimąstysit
jie, jos	nesusimąsto	nesusimąstė	nesusimąstydavo	nesusimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesusimąstyčiau		nesusimąstytumėme, nesusimąstytumėm, nesusimąstytume
2 asm.	nesusimąstytumei, nesusimąstytum		nesusimąstytumėte, nesusimąstytumėt
3 asm.	nesusimąstytų		nesusimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesusimąstykime, nesusimąstykim
2 asm.	nesusimąstyki, nesusimąstyk		nesusimąstykite, nesusimąstykit
3 asm.	tenesusimąsto, tenesusimąstai		tenesusimąsto, tenesusimąstai

• žr. pagr. f. nesusimąstyti, nesusimąsto, nesusimąstė
• Skiemenys: ne-su-si-mąs-to-me

nesusimąstome

Etimologija

<= ne- + susimąstyti, susimąsto, susimąstė <= su- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---