nesumokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesumokėkim (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesumokėti, nesumoka, nesumokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesumoku	nesumokėjau	nesumokėdavau	nesumokėsiu
tu	nesumoki	nesumokėjai	nesumokėdavai	nesumokėsi
jis, ji	nesumoka	nesumokėjo	nesumokėdavo	nesumokės
mes	nesumokame, nesumokam	nesumokėjome, nesumokėjom	nesumokėdavome, nesumokėdavom	nesumokėsime, nesumokėsim
jūs	nesumokate, nesumokat	nesumokėjote, nesumokėjot	nesumokėdavote, nesumokėdavot	nesumokėsite, nesumokėsit
jie, jos	nesumoka	nesumokėjo	nesumokėdavo	nesumokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesumokėčiau		nesumokėtumėme, nesumokėtumėm, nesumokėtume
2 asm.	nesumokėtumei, nesumokėtum		nesumokėtumėte, nesumokėtumėt
3 asm.	nesumokėtų		nesumokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesumokėkime, nesumokėkim
2 asm.	nesumokėki, nesumokėk		nesumokėkite, nesumokėkit
3 asm.	tenesumoka, tenesumokie		tenesumoka, tenesumokie

• žr. pagr. f. nesumokėti, nesumoka, nesumokėjo
• Skiemenys: ne-su-mo-kė-kim

nesumokėkim

Etimologija

<= ne- + sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---