nesumąstau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesumąstau (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesumąstau	nesumąsčiau	nesumąstydavau	nesumąstysiu
tu	nesumąstai	nesumąstei	nesumąstydavai	nesumąstysi
jis, ji	nesumąsto	nesumąstė	nesumąstydavo	nesumąstys
mes	nesumąstome, nesumąstom	nesumąstėme, nesumąstėm	nesumąstydavome, nesumąstydavom	nesumąstysime, nesumąstysim
jūs	nesumąstote, nesumąstot	nesumąstėte, nesumąstėt	nesumąstydavote, nesumąstydavot	nesumąstysite, nesumąstysit
jie, jos	nesumąsto	nesumąstė	nesumąstydavo	nesumąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesumąstyčiau		nesumąstytumėme, nesumąstytumėm, nesumąstytume
2 asm.	nesumąstytumei, nesumąstytum		nesumąstytumėte, nesumąstytumėt
3 asm.	nesumąstytų		nesumąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesumąstykime, nesumąstykim
2 asm.	nesumąstyki, nesumąstyk		nesumąstykite, nesumąstykit
3 asm.	tenesumąsto, tenesumąstai		tenesumąsto, tenesumąstai

• žr. pagr. f. nesumąstyti, nesumąsto, nesumąstė
• Skiemenys: ne-su-mąs-tau

nesumąstau

Etimologija

<= ne- + sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---