nesugalvotumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesugalvotumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesugalvoju	nesugalvojau	nesugalvodavau	nesugalvosiu
tu	nesugalvoji	nesugalvojai	nesugalvodavai	nesugalvosi
jis, ji	nesugalvoja	nesugalvojo	nesugalvodavo	nesugalvos
mes	nesugalvojame, nesugalvojam	nesugalvojome, nesugalvojom	nesugalvodavome, nesugalvodavom	nesugalvosime, nesugalvosim
jūs	nesugalvojate, nesugalvojat	nesugalvojote, nesugalvojot	nesugalvodavote, nesugalvodavot	nesugalvosite, nesugalvosit
jie, jos	nesugalvoja	nesugalvojo	nesugalvodavo	nesugalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesugalvočiau		nesugalvotumėme, nesugalvotumėm, nesugalvotume
2 asm.	nesugalvotumei, nesugalvotum		nesugalvotumėte, nesugalvotumėt
3 asm.	nesugalvotų		nesugalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesugalvokime, nesugalvokim
2 asm.	nesugalvoki, nesugalvok		nesugalvokite, nesugalvokit
3 asm.	tenesugalvoja, tenesugalvojie		tenesugalvoja, tenesugalvojie

• žr. pagr. f. nesugalvoti, nesugalvoja, nesugalvojo
• Skiemenys: ne-su-gal-vo-tu-mėm

nesugalvotumėm

Etimologija

<= ne- + sugalvoti, sugalvoja, sugalvojo <= su- + galvoti, galvoja, galvojo

---