nepravaišintų

Taip pat žr.: nepravaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepravaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepravaišinu	nepravaišinau	nepravaišindavau	nepravaišinsiu
tu	nepravaišini	nepravaišinai	nepravaišindavai	nepravaišinsi
jis, ji	nepravaišina	nepravaišino	nepravaišindavo	nepravaišins
mes	nepravaišiname, nepravaišinam	nepravaišinome, nepravaišinom	nepravaišindavome, nepravaišindavom	nepravaišinsime, nepravaišinsim
jūs	nepravaišinate, nepravaišinat	nepravaišinote, nepravaišinot	nepravaišindavote, nepravaišindavot	nepravaišinsite, nepravaišinsit
jie, jos	nepravaišina	nepravaišino	nepravaišindavo	nepravaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepravaišinčiau		nepravaišintumėme, nepravaišintumėm, nepravaišintume
2 asm.	nepravaišintumei, nepravaišintum		nepravaišintumėte, nepravaišintumėt
3 asm.	nepravaišintų		nepravaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepravaišinkime, nepravaišinkim
2 asm.	nepravaišinki, nepravaišink		nepravaišinkite, nepravaišinkit
3 asm.	tenepravaišina, tenepravaišinie		tenepravaišina, tenepravaišinie

• žr. pagr. f. nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-tų

nepravaišintų

Etimologija

<= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nepravaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišintas, mot. g. nepravaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintas	nepravaišinti	nepravaišinta	nepravaišintos	nepravaišinta	-
kilm.	nepravaišinto	nepravaišintų	nepravaišintos	nepravaišintų	-	-
naud.	nepravaišintam	nepravaišintiems	nepravaišintai	nepravaišintoms	-	-
gal.	nepravaišintą	nepravaišintus	nepravaišintą	nepravaišintas	-	-
įnag.	nepravaišintu	nepravaišintais	nepravaišinta	nepravaišintomis	-	-
viet.	nepravaišintame	nepravaišintuose	nepravaišintoje	nepravaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintasis	nepravaišintieji	nepravaišintoji	nepravaišintosios	-	-
kilm.	nepravaišintojo	nepravaišintųjų	nepravaišintosios	nepravaišintųjų	-	-
naud.	nepravaišintajam	nepravaišintiesiems	nepravaišintajai	nepravaišintosioms	-	-
gal.	nepravaišintąjį	nepravaišintuosius	nepravaišintąją	nepravaišintąsias	-	-
įnag.	nepravaišintuoju	nepravaišintaisiais	nepravaišintąja	nepravaišintosiomis	-	-
viet.	nepravaišintajame	nepravaišintuosiuose	nepravaišintojoje	nepravaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišintas, mot. g. nepravaišinta.
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-tų

nepravaišintų

1. tas, kurį nepravaišino

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-tų

nepravaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---