nepravaišintu

Taip pat žr.: nepravaišintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišintas, mot. g. nepravaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintas	nepravaišinti	nepravaišinta	nepravaišintos	nepravaišinta	-
kilm.	nepravaišinto	nepravaišintų	nepravaišintos	nepravaišintų	-	-
naud.	nepravaišintam	nepravaišintiems	nepravaišintai	nepravaišintoms	-	-
gal.	nepravaišintą	nepravaišintus	nepravaišintą	nepravaišintas	-	-
įnag.	nepravaišintu	nepravaišintais	nepravaišinta	nepravaišintomis	-	-
viet.	nepravaišintame	nepravaišintuose	nepravaišintoje	nepravaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintasis	nepravaišintieji	nepravaišintoji	nepravaišintosios	-	-
kilm.	nepravaišintojo	nepravaišintųjų	nepravaišintosios	nepravaišintųjų	-	-
naud.	nepravaišintajam	nepravaišintiesiems	nepravaišintajai	nepravaišintosioms	-	-
gal.	nepravaišintąjį	nepravaišintuosius	nepravaišintąją	nepravaišintąsias	-	-
įnag.	nepravaišintuoju	nepravaišintaisiais	nepravaišintąja	nepravaišintosiomis	-	-
viet.	nepravaišintajame	nepravaišintuosiuose	nepravaišintojoje	nepravaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišintas, mot. g. nepravaišinta.
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-tu

nepravaišintu

1. tas, kurį nepravaišino

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---