nepragirdėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepragirdėtum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepragirdžiu	nepragirdėjau	nepragirdėdavau	nepragirdėsiu
tu	nepragirdi	nepragirdėjai	nepragirdėdavai	nepragirdėsi
jis, ji	nepragirdi	nepragirdėjo	nepragirdėdavo	nepragirdės
mes	nepragirdime, nepragirdim	nepragirdėjome, nepragirdėjom	nepragirdėdavome, nepragirdėdavom	nepragirdėsime, nepragirdėsim
jūs	nepragirdite, nepragirdit	nepragirdėjote, nepragirdėjot	nepragirdėdavote, nepragirdėdavot	nepragirdėsite, nepragirdėsit
jie, jos	nepragirdi	nepragirdėjo	nepragirdėdavo	nepragirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepragirdėčiau		nepragirdėtumėme, nepragirdėtumėm, nepragirdėtume
2 asm.	nepragirdėtumei, nepragirdėtum		nepragirdėtumėte, nepragirdėtumėt
3 asm.	nepragirdėtų		nepragirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepragirdėkime, nepragirdėkim
2 asm.	nepragirdėki, nepragirdėk		nepragirdėkite, nepragirdėkit
3 asm.	tenepragirdi, tenepragirdie		tenepragirdi, tenepragirdie

• žr. pagr. f. nepragirdėti, nepragirdi, nepragirdėjo
• Skiemenys: ne-pra-gir-dė-tum

nepragirdėtum

Etimologija

<= ne- + pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---