nepragalvotume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepragalvotume (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepragalvoju	nepragalvojau	nepragalvodavau	nepragalvosiu
tu	nepragalvoji	nepragalvojai	nepragalvodavai	nepragalvosi
jis, ji	nepragalvoja	nepragalvojo	nepragalvodavo	nepragalvos
mes	nepragalvojame, nepragalvojam	nepragalvojome, nepragalvojom	nepragalvodavome, nepragalvodavom	nepragalvosime, nepragalvosim
jūs	nepragalvojate, nepragalvojat	nepragalvojote, nepragalvojot	nepragalvodavote, nepragalvodavot	nepragalvosite, nepragalvosit
jie, jos	nepragalvoja	nepragalvojo	nepragalvodavo	nepragalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepragalvočiau		nepragalvotumėme, nepragalvotumėm, nepragalvotume
2 asm.	nepragalvotumei, nepragalvotum		nepragalvotumėte, nepragalvotumėt
3 asm.	nepragalvotų		nepragalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepragalvokime, nepragalvokim
2 asm.	nepragalvoki, nepragalvok		nepragalvokite, nepragalvokit
3 asm.	tenepragalvoja, tenepragalvojie		tenepragalvoja, tenepragalvojie

• žr. pagr. f. nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-tu-me

nepragalvotume

Etimologija

<= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---