nepersimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepersimąstytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepersimąstau	nepersimąsčiau	nepersimąstydavau	nepersimąstysiu
tu	nepersimąstai	nepersimąstei	nepersimąstydavai	nepersimąstysi
jis, ji	nepersimąsto	nepersimąstė	nepersimąstydavo	nepersimąstys
mes	nepersimąstome, nepersimąstom	nepersimąstėme, nepersimąstėm	nepersimąstydavome, nepersimąstydavom	nepersimąstysime, nepersimąstysim
jūs	nepersimąstote, nepersimąstot	nepersimąstėte, nepersimąstėt	nepersimąstydavote, nepersimąstydavot	nepersimąstysite, nepersimąstysit
jie, jos	nepersimąsto	nepersimąstė	nepersimąstydavo	nepersimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepersimąstyčiau		nepersimąstytumėme, nepersimąstytumėm, nepersimąstytume
2 asm.	nepersimąstytumei, nepersimąstytum		nepersimąstytumėte, nepersimąstytumėt
3 asm.	nepersimąstytų		nepersimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepersimąstykime, nepersimąstykim
2 asm.	nepersimąstyki, nepersimąstyk		nepersimąstykite, nepersimąstykit
3 asm.	tenepersimąsto, tenepersimąstai		tenepersimąsto, tenepersimąstai

• žr. pagr. f. nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-tų

nepersimąstytų

Etimologija

<= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

nepersimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstytas, mot. g. nepersimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytas	nepersimąstyti	nepersimąstyta	nepersimąstytos	nepersimąstyta	-
kilm.	nepersimąstyto	nepersimąstytų	nepersimąstytos	nepersimąstytų	-	-
naud.	nepersimąstytam	nepersimąstytiems	nepersimąstytai	nepersimąstytoms	-	-
gal.	nepersimąstytą	nepersimąstytus	nepersimąstytą	nepersimąstytas	-	-
įnag.	nepersimąstytu	nepersimąstytais	nepersimąstyta	nepersimąstytomis	-	-
viet.	nepersimąstytame	nepersimąstytuose	nepersimąstytoje	nepersimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytasis	nepersimąstytieji	nepersimąstytoji	nepersimąstytosios	-	-
kilm.	nepersimąstytojo	nepersimąstytųjų	nepersimąstytosios	nepersimąstytųjų	-	-
naud.	nepersimąstytajam	nepersimąstytiesiems	nepersimąstytajai	nepersimąstytosioms	-	-
gal.	nepersimąstytąjį	nepersimąstytuosius	nepersimąstytąją	nepersimąstytąsias	-	-
įnag.	nepersimąstytuoju	nepersimąstytaisiais	nepersimąstytąja	nepersimąstytosiomis	-	-
viet.	nepersimąstytajame	nepersimąstytuosiuose	nepersimąstytojoje	nepersimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstytas, mot. g. nepersimąstyta.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-tų

nepersimąstytų

1. tas, kurį nepersimąstė

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-tų

nepersimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepersimąstytų: bendrai

---