nepersimąstėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepersimąstėm (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepersimąstau	nepersimąsčiau	nepersimąstydavau	nepersimąstysiu
tu	nepersimąstai	nepersimąstei	nepersimąstydavai	nepersimąstysi
jis, ji	nepersimąsto	nepersimąstė	nepersimąstydavo	nepersimąstys
mes	nepersimąstome, nepersimąstom	nepersimąstėme, nepersimąstėm	nepersimąstydavome, nepersimąstydavom	nepersimąstysime, nepersimąstysim
jūs	nepersimąstote, nepersimąstot	nepersimąstėte, nepersimąstėt	nepersimąstydavote, nepersimąstydavot	nepersimąstysite, nepersimąstysit
jie, jos	nepersimąsto	nepersimąstė	nepersimąstydavo	nepersimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepersimąstyčiau		nepersimąstytumėme, nepersimąstytumėm, nepersimąstytume
2 asm.	nepersimąstytumei, nepersimąstytum		nepersimąstytumėte, nepersimąstytumėt
3 asm.	nepersimąstytų		nepersimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepersimąstykime, nepersimąstykim
2 asm.	nepersimąstyki, nepersimąstyk		nepersimąstykite, nepersimąstykit
3 asm.	tenepersimąsto, tenepersimąstai		tenepersimąsto, tenepersimąstai

• žr. pagr. f. nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-tėm

nepersimąstėm

Etimologija

<= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---