nepergirdėtumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nepergirdėtumėt (neig. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nepergirdžiu	nepergirdėjau	nepergirdėdavau	nepergirdėsiu
tu	nepergirdi	nepergirdėjai	nepergirdėdavai	nepergirdėsi
jis, ji	nepergirdi	nepergirdėjo	nepergirdėdavo	nepergirdės
mes	nepergirdime, nepergirdim	nepergirdėjome, nepergirdėjom	nepergirdėdavome, nepergirdėdavom	nepergirdėsime, nepergirdėsim
jūs	nepergirdite, nepergirdit	nepergirdėjote, nepergirdėjot	nepergirdėdavote, nepergirdėdavot	nepergirdėsite, nepergirdėsit
jie, jos	nepergirdi	nepergirdėjo	nepergirdėdavo	nepergirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nepergirdėčiau		nepergirdėtumėme, nepergirdėtumėm, nepergirdėtume
2 asm.	nepergirdėtumei, nepergirdėtum		nepergirdėtumėte, nepergirdėtumėt
3 asm.	nepergirdėtų		nepergirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nepergirdėkime, nepergirdėkim
2 asm.	nepergirdėki, nepergirdėk		nepergirdėkite, nepergirdėkit
3 asm.	tenepergirdi, tenepergirdie		tenepergirdi, tenepergirdie

• žr. pagr. f. nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-tu-mėt

nepergirdėtumėt

Etimologija

<= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---