nemoka

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nemoka (neig. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nemokėti, nemoka, nemokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nemoku	nemokėjau	nemokėdavau	nemokėsiu
tu	nemoki	nemokėjai	nemokėdavai	nemokėsi
jis, ji	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
mes	nemokame, nemokam	nemokėjome, nemokėjom	nemokėdavome, nemokėdavom	nemokėsime, nemokėsim
jūs	nemokate, nemokat	nemokėjote, nemokėjot	nemokėdavote, nemokėdavot	nemokėsite, nemokėsit
jie, jos	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nemokėčiau		nemokėtumėme, nemokėtumėm, nemokėtume
2 asm.	nemokėtumei, nemokėtum		nemokėtumėte, nemokėtumėt
3 asm.	nemokėtų		nemokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nemokėkime, nemokėkim
2 asm.	nemokėki, nemokėk		nemokėkite, nemokėkit
3 asm.	tenemoka, tenemokie		tenemoka, tenemokie

• žr. pagr. f. nemokėti, nemoka, nemokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nemokąs, nemokantis, nemokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nemokėjęs, nemokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nemokėdavęs, nemokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nemokėsiąs, nemokėsiantis, nemokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nemokamas, nemokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nemokėtas, nemokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nemokėsimas, nemokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nemokėtinas, nemokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nemokant, nemokėjus, nemokėdavus, nemokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nemokėdamas, nemokėdama.
• taip pat žr. bdn.: nemokėte, nemokėtinai.
• Skiemenys: ne-mo-ka

nemoka

1. priešingas veiksmas veiksmui: mokėti.

Etimologija

<= ne- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nemoka: bendrai

moka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nemoka: Išvestiniai žodžiai

nemokėjimas (lt) (vyr. g.) nemokėtojas (lt) (vyr. g.)

nemokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  nemoka: bendrai

---