nemokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nemokėtum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nemokėti, nemoka, nemokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nemoku	nemokėjau	nemokėdavau	nemokėsiu
tu	nemoki	nemokėjai	nemokėdavai	nemokėsi
jis, ji	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
mes	nemokame, nemokam	nemokėjome, nemokėjom	nemokėdavome, nemokėdavom	nemokėsime, nemokėsim
jūs	nemokate, nemokat	nemokėjote, nemokėjot	nemokėdavote, nemokėdavot	nemokėsite, nemokėsit
jie, jos	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nemokėčiau		nemokėtumėme, nemokėtumėm, nemokėtume
2 asm.	nemokėtumei, nemokėtum		nemokėtumėte, nemokėtumėt
3 asm.	nemokėtų		nemokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nemokėkime, nemokėkim
2 asm.	nemokėki, nemokėk		nemokėkite, nemokėkit
3 asm.	tenemoka, tenemokie		tenemoka, tenemokie

• žr. pagr. f. nemokėti, nemoka, nemokėjo
• Skiemenys: ne-mo-kė-tum

nemokėtum

Etimologija

<= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---