neišvokėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišvokėt (neig. vks., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišvokti, neišvokia, neišvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišvokiu	neišvokiau	neišvokdavau	neišvoksiu
tu	neišvoki	neišvokei	neišvokdavai	neišvoksi
jis, ji	neišvokia	neišvokė	neišvokdavo	neišvoks
mes	neišvokiame, neišvokiam	neišvokėme, neišvokėm	neišvokdavome, neišvokdavom	neišvoksime, neišvoksim
jūs	neišvokiate, neišvokiat	neišvokėte, neišvokėt	neišvokdavote, neišvokdavot	neišvoksite, neišvoksit
jie, jos	neišvokia	neišvokė	neišvokdavo	neišvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišvokčiau		neišvoktumėme, neišvoktumėm, neišvoktume
2 asm.	neišvoktumei, neišvoktum		neišvoktumėte, neišvoktumėt
3 asm.	neišvoktų		neišvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišvokime, neišvokim
2 asm.	neišvoki, neišvok		neišvokite, neišvokit
3 asm.	teneišvokia, teneišvokie		teneišvokia, teneišvokie

• žr. pagr. f. neišvokti, neišvokia, neišvokė
• Skiemenys: ne-iš-vo-kėt

neišvokėt

Etimologija

<= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---