neišsinakvočiau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsinakvočiau (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsinakvoju	neišsinakvojau	neišsinakvodavau	neišsinakvosiu
tu	neišsinakvoji	neišsinakvojai	neišsinakvodavai	neišsinakvosi
jis, ji	neišsinakvoja	neišsinakvojo	neišsinakvodavo	neišsinakvos
mes	neišsinakvojame, neišsinakvojam	neišsinakvojome, neišsinakvojom	neišsinakvodavome, neišsinakvodavom	neišsinakvosime, neišsinakvosim
jūs	neišsinakvojate, neišsinakvojat	neišsinakvojote, neišsinakvojot	neišsinakvodavote, neišsinakvodavot	neišsinakvosite, neišsinakvosit
jie, jos	neišsinakvoja	neišsinakvojo	neišsinakvodavo	neišsinakvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsinakvočiau		neišsinakvotumėme, neišsinakvotumėm, neišsinakvotume
2 asm.	neišsinakvotumei, neišsinakvotum		neišsinakvotumėte, neišsinakvotumėt
3 asm.	neišsinakvotų		neišsinakvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsinakvokime, neišsinakvokim
2 asm.	neišsinakvoki, neišsinakvok		neišsinakvokite, neišsinakvokit
3 asm.	teneišsinakvoja, teneišsinakvojie		teneišsinakvoja, teneišsinakvojie

• žr. pagr. f. neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-čiau

neišsinakvočiau

Etimologija

<= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---