neišsigalvotume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsigalvotume (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsigalvoju	neišsigalvojau	neišsigalvodavau	neišsigalvosiu
tu	neišsigalvoji	neišsigalvojai	neišsigalvodavai	neišsigalvosi
jis, ji	neišsigalvoja	neišsigalvojo	neišsigalvodavo	neišsigalvos
mes	neišsigalvojame, neišsigalvojam	neišsigalvojome, neišsigalvojom	neišsigalvodavome, neišsigalvodavom	neišsigalvosime, neišsigalvosim
jūs	neišsigalvojate, neišsigalvojat	neišsigalvojote, neišsigalvojot	neišsigalvodavote, neišsigalvodavot	neišsigalvosite, neišsigalvosit
jie, jos	neišsigalvoja	neišsigalvojo	neišsigalvodavo	neišsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsigalvočiau		neišsigalvotumėme, neišsigalvotumėm, neišsigalvotume
2 asm.	neišsigalvotumei, neišsigalvotum		neišsigalvotumėte, neišsigalvotumėt
3 asm.	neišsigalvotų		neišsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsigalvokime, neišsigalvokim
2 asm.	neišsigalvoki, neišsigalvok		neišsigalvokite, neišsigalvokit
3 asm.	teneišsigalvoja, teneišsigalvojie		teneišsigalvoja, teneišsigalvojie

• žr. pagr. f. neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-tu-me

neišsigalvotume

Etimologija

<= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---