nedavokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nedavokti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nedavokti, nedavokia, nedavokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nedavokiu	nedavokiau	nedavokdavau	nedavoksiu
tu	nedavoki	nedavokei	nedavokdavai	nedavoksi
jis, ji	nedavokia	nedavokė	nedavokdavo	nedavoks
mes	nedavokiame, nedavokiam	nedavokėme, nedavokėm	nedavokdavome, nedavokdavom	nedavoksime, nedavoksim
jūs	nedavokiate, nedavokiat	nedavokėte, nedavokėt	nedavokdavote, nedavokdavot	nedavoksite, nedavoksit
jie, jos	nedavokia	nedavokė	nedavokdavo	nedavoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nedavokčiau		nedavoktumėme, nedavoktumėm, nedavoktume
2 asm.	nedavoktumei, nedavoktum		nedavoktumėte, nedavoktumėt
3 asm.	nedavoktų		nedavoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nedavokime, nedavokim
2 asm.	nedavoki, nedavok		nedavokite, nedavokit
3 asm.	tenedavokia, tenedavokie		tenedavokia, tenedavokie

• žr. pagr. f. nedavokti, nedavokia, nedavokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nedavokiąs, nedavokiantis, nedavokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nedavokęs, nedavokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nedavokdavęs, nedavokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nedavoksiąs, nedavoksiantis, nedavoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nedavokiamas, nedavokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nedavoktas, nedavokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nedavoksimas, nedavoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nedavoktinas, nedavoktina.
• taip pat žr. pdlv.: nedavokiant, nedavokus, nedavokdavus, nedavoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: nedavokdamas, nedavokdama.
• taip pat žr. bdn.: nedavokte, nedavoktinai.
• Skiemenys: ne-da-vok-ti

nedavokti (nevart.)

1. priešingas veiksmas veiksmui: davokti.

Etimologija

<= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nedavokti: bendrai

davokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nedavokti: Išvestiniai žodžiai

nedavokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nedavokti: bendrai

---

Dalyvis

nedavokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nedavoktas, mot. g. nedavokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedavoktas	nedavokti	nedavokta	nedavoktos	nedavokta	-
kilm.	nedavokto	nedavoktų	nedavoktos	nedavoktų	-	-
naud.	nedavoktam	nedavoktiems	nedavoktai	nedavoktoms	-	-
gal.	nedavoktą	nedavoktus	nedavoktą	nedavoktas	-	-
įnag.	nedavoktu	nedavoktais	nedavokta	nedavoktomis	-	-
viet.	nedavoktame	nedavoktuose	nedavoktoje	nedavoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedavoktasis	nedavoktieji	nedavoktoji	nedavoktosios	-	-
kilm.	nedavoktojo	nedavoktųjų	nedavoktosios	nedavoktųjų	-	-
naud.	nedavoktajam	nedavoktiesiems	nedavoktajai	nedavoktosioms	-	-
gal.	nedavoktąjį	nedavoktuosius	nedavoktąją	nedavoktąsias	-	-
įnag.	nedavoktuoju	nedavoktaisiais	nedavoktąja	nedavoktosiomis	-	-
viet.	nedavoktajame	nedavoktuosiuose	nedavoktojoje	nedavoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nedavoktas, mot. g. nedavokta.
• Skiemenys: ne-da-vok-ti

nedavokti (nevart.)

1. tas, kurį nedavokė

Etimologija

<= nedavokti, nedavokia, nedavokė <= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

---