neatsimokėkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neatsimokėkim (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neatsimoku	neatsimokėjau	neatsimokėdavau	neatsimokėsiu
tu	neatsimoki	neatsimokėjai	neatsimokėdavai	neatsimokėsi
jis, ji	neatsimoka	neatsimokėjo	neatsimokėdavo	neatsimokės
mes	neatsimokame, neatsimokam	neatsimokėjome, neatsimokėjom	neatsimokėdavome, neatsimokėdavom	neatsimokėsime, neatsimokėsim
jūs	neatsimokate, neatsimokat	neatsimokėjote, neatsimokėjot	neatsimokėdavote, neatsimokėdavot	neatsimokėsite, neatsimokėsit
jie, jos	neatsimoka	neatsimokėjo	neatsimokėdavo	neatsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neatsimokėčiau		neatsimokėtumėme, neatsimokėtumėm, neatsimokėtume
2 asm.	neatsimokėtumei, neatsimokėtum		neatsimokėtumėte, neatsimokėtumėt
3 asm.	neatsimokėtų		neatsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neatsimokėkime, neatsimokėkim
2 asm.	neatsimokėki, neatsimokėk		neatsimokėkite, neatsimokėkit
3 asm.	teneatsimoka, teneatsimokie		teneatsimoka, teneatsimokie

• žr. pagr. f. neatsimokėti, neatsimoka, neatsimokėjo
• Skiemenys: ne-at-si-mo-kė-kim

neatsimokėkim

Etimologija

<= ne- + atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---