neapvaišintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvaišintumėt (vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvaišinu	neapvaišinau	neapvaišindavau	neapvaišinsiu
tu	neapvaišini	neapvaišinai	neapvaišindavai	neapvaišinsi
jis, ji	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
mes	neapvaišiname, neapvaišinam	neapvaišinome, neapvaišinom	neapvaišindavome, neapvaišindavom	neapvaišinsime, neapvaišinsim
jūs	neapvaišinate, neapvaišinat	neapvaišinote, neapvaišinot	neapvaišindavote, neapvaišindavot	neapvaišinsite, neapvaišinsit
jie, jos	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvaišinčiau		neapvaišintumėme, neapvaišintumėm, neapvaišintume
2 asm.	neapvaišintumei, neapvaišintum		neapvaišintumėte, neapvaišintumėt
3 asm.	neapvaišintų		neapvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvaišinkime, neapvaišinkim
2 asm.	neapvaišinki, neapvaišink		neapvaišinkite, neapvaišinkit
3 asm.	teneapvaišina, teneapvaišinie		teneapvaišina, teneapvaišinie

• žr. pagr. f. neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino

neapvaišintumėt

Etimologija

<= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---