neapvaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvaišinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvaišinu	neapvaišinau	neapvaišindavau	neapvaišinsiu
tu	neapvaišini	neapvaišinai	neapvaišindavai	neapvaišinsi
jis, ji	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
mes	neapvaišiname, neapvaišinam	neapvaišinome, neapvaišinom	neapvaišindavome, neapvaišindavom	neapvaišinsime, neapvaišinsim
jūs	neapvaišinate, neapvaišinat	neapvaišinote, neapvaišinot	neapvaišindavote, neapvaišindavot	neapvaišinsite, neapvaišinsit
jie, jos	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvaišinčiau		neapvaišintumėme, neapvaišintumėm, neapvaišintume
2 asm.	neapvaišintumei, neapvaišintum		neapvaišintumėte, neapvaišintumėt
3 asm.	neapvaišintų		neapvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvaišinkime, neapvaišinkim
2 asm.	neapvaišinki, neapvaišink		neapvaišinkite, neapvaišinkit
3 asm.	teneapvaišina, teneapvaišinie		teneapvaišina, teneapvaišinie

• žr. pagr. f. neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neapvaišinąs, neapvaišinantis, neapvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neapvaišinęs, neapvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neapvaišindavęs, neapvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neapvaišinsiąs, neapvaišinsiantis, neapvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neapvaišinamas, neapvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neapvaišintas, neapvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neapvaišinsimas, neapvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neapvaišintinas, neapvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: neapvaišinant, neapvaišinus, neapvaišindavus, neapvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neapvaišindamas, neapvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: neapvaišinte, neapvaišintinai.
• Skiemenys: ne-ap-vai-šin-ti

neapvaišinti

1. neduoti vaišių
   • Nors grįžo iš Amerikos, bet mūsų neapvaišino.
2. (prk.) neapmušti
   • Nors ir matė, bet manęs neapvaišino su šluota, pabėgau.
3. (prk.) apnaikinti
   • Kareiviai mano bulvių neapvaišino, nors kitiems tuščias laukas paliko.

Etimologija

<= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neapvaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintas	neapvaišinti	neapvaišinta	neapvaišintos	neapvaišinta	-
kilm.	neapvaišinto	neapvaišintų	neapvaišintos	neapvaišintų	-	-
naud.	neapvaišintam	neapvaišintiems	neapvaišintai	neapvaišintoms	-	-
gal.	neapvaišintą	neapvaišintus	neapvaišintą	neapvaišintas	-	-
įnag.	neapvaišintu	neapvaišintais	neapvaišinta	neapvaišintomis	-	-
viet.	neapvaišintame	neapvaišintuose	neapvaišintoje	neapvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintasis	neapvaišintieji	neapvaišintoji	neapvaišintosios	-	-
kilm.	neapvaišintojo	neapvaišintųjų	neapvaišintosios	neapvaišintųjų	-	-
naud.	neapvaišintajam	neapvaišintiesiems	neapvaišintajai	neapvaišintosioms	-	-
gal.	neapvaišintąjį	neapvaišintuosius	neapvaišintąją	neapvaišintąsias	-	-
įnag.	neapvaišintuoju	neapvaišintaisiais	neapvaišintąja	neapvaišintosiomis	-	-
viet.	neapvaišintajame	neapvaišintuosiuose	neapvaišintojoje	neapvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta.

neapvaišinti

1. tas, kurį neapvaišino

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---