neapsigirdėtumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsigirdėtumėm (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsigirdžiu	neapsigirdėjau	neapsigirdėdavau	neapsigirdėsiu
tu	neapsigirdi	neapsigirdėjai	neapsigirdėdavai	neapsigirdėsi
jis, ji	neapsigirdi	neapsigirdėjo	neapsigirdėdavo	neapsigirdės
mes	neapsigirdime, neapsigirdim	neapsigirdėjome, neapsigirdėjom	neapsigirdėdavome, neapsigirdėdavom	neapsigirdėsime, neapsigirdėsim
jūs	neapsigirdite, neapsigirdit	neapsigirdėjote, neapsigirdėjot	neapsigirdėdavote, neapsigirdėdavot	neapsigirdėsite, neapsigirdėsit
jie, jos	neapsigirdi	neapsigirdėjo	neapsigirdėdavo	neapsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsigirdėčiau		neapsigirdėtumėme, neapsigirdėtumėm, neapsigirdėtume
2 asm.	neapsigirdėtumei, neapsigirdėtum		neapsigirdėtumėte, neapsigirdėtumėt
3 asm.	neapsigirdėtų		neapsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsigirdėkime, neapsigirdėkim
2 asm.	neapsigirdėki, neapsigirdėk		neapsigirdėkite, neapsigirdėkit
3 asm.	teneapsigirdi, teneapsigirdie		teneapsigirdi, teneapsigirdie

• žr. pagr. f. neapsigirdėti, neapsigirdi, neapsigirdėjo
• Skiemenys: ne-ap-si-gir-dė-tu-mėm

neapsigirdėtumėm

Etimologija

<= ne- + apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---