apsigirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apsigirdėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apsigirdžiu	apsigirdėjau	apsigirdėdavau	apsigirdėsiu
tu	apsigirdi	apsigirdėjai	apsigirdėdavai	apsigirdėsi
jis, ji	apsigirdi	apsigirdėjo	apsigirdėdavo	apsigirdės
mes	apsigirdime, apsigirdim	apsigirdėjome, apsigirdėjom	apsigirdėdavome, apsigirdėdavom	apsigirdėsime, apsigirdėsim
jūs	apsigirdite, apsigirdit	apsigirdėjote, apsigirdėjot	apsigirdėdavote, apsigirdėdavot	apsigirdėsite, apsigirdėsit
jie, jos	apsigirdi	apsigirdėjo	apsigirdėdavo	apsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apsigirdėčiau		apsigirdėtumėme, apsigirdėtumėm, apsigirdėtume
2 asm.	apsigirdėtumei, apsigirdėtum		apsigirdėtumėte, apsigirdėtumėt
3 asm.	apsigirdėtų		apsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apsigirdėkime, apsigirdėkim
2 asm.	apsigirdėki, apsigirdėk		apsigirdėkite, apsigirdėkit
3 asm.	teapsigirdi, teapsigirdie		teapsigirdi, teapsigirdie

• žr. pagr. f. apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apsigirdįs, apsigirdintis, apsigirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apsigirdėjęs, apsigirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apsigirdėdavęs, apsigirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apsigirdėsiąs, apsigirdėsiantis, apsigirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apsigirdimas, apsigirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apsigirdėtas, apsigirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apsigirdėsimas, apsigirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apsigirdėtinas, apsigirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: apsigirdint, apsigirdėjus, apsigirdėdavus, apsigirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: apsigirdėdamas, apsigirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: apsigirdėte, apsigirdėtinai.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-ti

apsigirdėti

1. sužinoti, išgirsti:
   • Apsigirdėjau apie jį viską.

Etimologija

<= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    apsigirdėti: bendrai

neapsigirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    apsigirdėti: Išvestiniai žodžiai

apsigirdėjimas (lt) (vyr. g.)

neapsigirdėti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  apsigirdėti: bendrai

---

Dalyvis

apsigirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėtas, mot. g. apsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtas	apsigirdėti	apsigirdėta	apsigirdėtos	apsigirdėta	-
kilm.	apsigirdėto	apsigirdėtų	apsigirdėtos	apsigirdėtų	-	-
naud.	apsigirdėtam	apsigirdėtiems	apsigirdėtai	apsigirdėtoms	-	-
gal.	apsigirdėtą	apsigirdėtus	apsigirdėtą	apsigirdėtas	-	-
įnag.	apsigirdėtu	apsigirdėtais	apsigirdėta	apsigirdėtomis	-	-
viet.	apsigirdėtame	apsigirdėtuose	apsigirdėtoje	apsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtasis	apsigirdėtieji	apsigirdėtoji	apsigirdėtosios	-	-
kilm.	apsigirdėtojo	apsigirdėtųjų	apsigirdėtosios	apsigirdėtųjų	-	-
naud.	apsigirdėtajam	apsigirdėtiesiems	apsigirdėtajai	apsigirdėtosioms	-	-
gal.	apsigirdėtąjį	apsigirdėtuosius	apsigirdėtąją	apsigirdėtąsias	-	-
įnag.	apsigirdėtuoju	apsigirdėtaisiais	apsigirdėtąja	apsigirdėtosiomis	-	-
viet.	apsigirdėtajame	apsigirdėtuosiuose	apsigirdėtojoje	apsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdėtas, mot. g. apsigirdėta.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-ti

apsigirdėti

1. tas, kurį apsigirdėjo

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---