neapmigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapmigti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapmigti, neapminga, neapmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapmingu	neapmigau	neapmigdavau	neapmigsiu
tu	neapmingi	neapmigai	neapmigdavai	neapmigsi
jis, ji	neapminga	neapmigo	neapmigdavo	neapmigs
mes	neapmingame, neapmingam	neapmigome, neapmigom	neapmigdavome, neapmigdavom	neapmigsime, neapmigsim
jūs	neapmingate, neapmingat	neapmigote, neapmigot	neapmigdavote, neapmigdavot	neapmigsite, neapmigsit
jie, jos	neapminga	neapmigo	neapmigdavo	neapmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapmigčiau		neapmigtumėme, neapmigtumėm, neapmigtume
2 asm.	neapmigtumei, neapmigtum		neapmigtumėte, neapmigtumėt
3 asm.	neapmigtų		neapmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapmikime, neapmikim
2 asm.	neapmiki, neapmik		neapmikite, neapmikit
3 asm.	teneapminga, teneapmingie		teneapminga, teneapmingie

• žr. pagr. f. neapmigti, neapminga, neapmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neapmingąs, neapmingantis, neapminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neapmigęs, neapmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neapmigdavęs, neapmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neapmigsiąs, neapmigsiantis, neapmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neapmingamas, neapmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neapmigtas, neapmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neapmigsimas, neapmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neapmigtinas, neapmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: neapmingant, neapmigus, neapmigdavus, neapmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neapmigdamas, neapmigdama.
• taip pat žr. bdn.: neapmigte, neapmigtinai.
• Skiemenys: ne-ap-mig-ti

neapmigti (ret.)

Etimologija

<= ne- + apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

Antonimai

    neapmigti: bendrai

apmigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neapmigti: Išvestiniai žodžiai

neapmigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neapmigti: bendrai

---

Dalyvis

neapmigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmigtas, mot. g. neapmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigtas	neapmigti	neapmigta	neapmigtos	neapmigta	-
kilm.	neapmigto	neapmigtų	neapmigtos	neapmigtų	-	-
naud.	neapmigtam	neapmigtiems	neapmigtai	neapmigtoms	-	-
gal.	neapmigtą	neapmigtus	neapmigtą	neapmigtas	-	-
įnag.	neapmigtu	neapmigtais	neapmigta	neapmigtomis	-	-
viet.	neapmigtame	neapmigtuose	neapmigtoje	neapmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigtasis	neapmigtieji	neapmigtoji	neapmigtosios	-	-
kilm.	neapmigtojo	neapmigtųjų	neapmigtosios	neapmigtųjų	-	-
naud.	neapmigtajam	neapmigtiesiems	neapmigtajai	neapmigtosioms	-	-
gal.	neapmigtąjį	neapmigtuosius	neapmigtąją	neapmigtąsias	-	-
įnag.	neapmigtuoju	neapmigtaisiais	neapmigtąja	neapmigtosiomis	-	-
viet.	neapmigtajame	neapmigtuosiuose	neapmigtojoje	neapmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmigtas, mot. g. neapmigta.
• Skiemenys: ne-ap-mig-ti

neapmigti (ret.)

1. tas, kurį neapmigo

Etimologija

<= neapmigti, neapminga, neapmigo <= ne- + apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

---