neapmigtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmigtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmigtas, mot. g. neapmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigtas	neapmigti	neapmigta	neapmigtos	neapmigta	-
kilm.	neapmigto	neapmigtų	neapmigtos	neapmigtų	-	-
naud.	neapmigtam	neapmigtiems	neapmigtai	neapmigtoms	-	-
gal.	neapmigtą	neapmigtus	neapmigtą	neapmigtas	-	-
įnag.	neapmigtu	neapmigtais	neapmigta	neapmigtomis	-	-
viet.	neapmigtame	neapmigtuose	neapmigtoje	neapmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmigtasis	neapmigtieji	neapmigtoji	neapmigtosios	-	-
kilm.	neapmigtojo	neapmigtųjų	neapmigtosios	neapmigtųjų	-	-
naud.	neapmigtajam	neapmigtiesiems	neapmigtajai	neapmigtosioms	-	-
gal.	neapmigtąjį	neapmigtuosius	neapmigtąją	neapmigtąsias	-	-
įnag.	neapmigtuoju	neapmigtaisiais	neapmigtąja	neapmigtosiomis	-	-
viet.	neapmigtajame	neapmigtuosiuose	neapmigtojoje	neapmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmigtas, mot. g. neapmigta.
• Skiemenys: ne-ap-mig-tu

neapmigtu (ret.)

1. tas, kurį neapmigo

Etimologija

<= neapmigti, neapminga, neapmigo <= ne- + apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

---