neįtikindavot

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįtikindavot (neig. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįtikinti, neįtikina, neįtikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįtikinu	neįtikinau	neįtikindavau	neįtikinsiu
tu	neįtikini	neįtikinai	neįtikindavai	neįtikinsi
jis, ji	neįtikina	neįtikino	neįtikindavo	neįtikins
mes	neįtikiname, neįtikinam	neįtikinome, neįtikinom	neįtikindavome, neįtikindavom	neįtikinsime, neįtikinsim
jūs	neįtikinate, neįtikinat	neįtikinote, neįtikinot	neįtikindavote, neįtikindavot	neįtikinsite, neįtikinsit
jie, jos	neįtikina	neįtikino	neįtikindavo	neįtikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįtikinčiau		neįtikintumėme, neįtikintumėm, neįtikintume
2 asm.	neįtikintumei, neįtikintum		neįtikintumėte, neįtikintumėt
3 asm.	neįtikintų		neįtikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįtikinkime, neįtikinkim
2 asm.	neįtikinki, neįtikink		neįtikinkite, neįtikinkit
3 asm.	teneįtikina, teneįtikinie		teneįtikina, teneįtikinie

• žr. pagr. f. neįtikinti, neįtikina, neįtikino
• Skiemenys: ne-į-ti-kin-da-vot

neįtikindavot

Etimologija

<= ne- + įtikinti, įtikina, įtikino <= į- + tikinti, tikina, tikino

---