neįsitikindavom

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsitikindavom (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsitikinu	neįsitikinau	neįsitikindavau	neįsitikinsiu
tu	neįsitikini	neįsitikinai	neįsitikindavai	neįsitikinsi
jis, ji	neįsitikina	neįsitikino	neįsitikindavo	neįsitikins
mes	neįsitikiname, neįsitikinam	neįsitikinome, neįsitikinom	neįsitikindavome, neįsitikindavom	neįsitikinsime, neįsitikinsim
jūs	neįsitikinate, neįsitikinat	neįsitikinote, neįsitikinot	neįsitikindavote, neįsitikindavot	neįsitikinsite, neįsitikinsit
jie, jos	neįsitikina	neįsitikino	neįsitikindavo	neįsitikins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsitikinčiau		neįsitikintumėme, neįsitikintumėm, neįsitikintume
2 asm.	neįsitikintumei, neįsitikintum		neįsitikintumėte, neįsitikintumėt
3 asm.	neįsitikintų		neįsitikintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsitikinkime, neįsitikinkim
2 asm.	neįsitikinki, neįsitikink		neįsitikinkite, neįsitikinkit
3 asm.	teneįsitikina, teneįsitikinie		teneįsitikina, teneįsitikinie

• žr. pagr. f. neįsitikinti, neįsitikina, neįsitikino
• Skiemenys: ne-į-si-ti-kin-da-vom

neįsitikindavom

Etimologija

<= ne- + įsitikinti, įsitikina, įsitikino <= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---