neįmikim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmikim (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmigti, neįminga, neįmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmingu	neįmigau	neįmigdavau	neįmigsiu
tu	neįmingi	neįmigai	neįmigdavai	neįmigsi
jis, ji	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
mes	neįmingame, neįmingam	neįmigome, neįmigom	neįmigdavome, neįmigdavom	neįmigsime, neįmigsim
jūs	neįmingate, neįmingat	neįmigote, neįmigot	neįmigdavote, neįmigdavot	neįmigsite, neįmigsit
jie, jos	neįminga	neįmigo	neįmigdavo	neįmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmigčiau		neįmigtumėme, neįmigtumėm, neįmigtume
2 asm.	neįmigtumei, neįmigtum		neįmigtumėte, neįmigtumėt
3 asm.	neįmigtų		neįmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmikime, neįmikim
2 asm.	neįmiki, neįmik		neįmikite, neįmikit
3 asm.	teneįminga, teneįmingie		teneįminga, teneįmingie

• žr. pagr. f. neįmigti, neįminga, neįmigo
• Skiemenys: ne-į-mi-kim

neįmikim

Etimologija

<= ne- + įmigti, įminga, įmigo <= į- + migti, minga, migo

---