neįjaudintume

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįjaudintume (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįjaudinu	neįjaudinau	neįjaudindavau	neįjaudinsiu
tu	neįjaudini	neįjaudinai	neįjaudindavai	neįjaudinsi
jis, ji	neįjaudina	neįjaudino	neįjaudindavo	neįjaudins
mes	neįjaudiname, neįjaudinam	neįjaudinome, neįjaudinom	neįjaudindavome, neįjaudindavom	neįjaudinsime, neįjaudinsim
jūs	neįjaudinate, neįjaudinat	neįjaudinote, neįjaudinot	neįjaudindavote, neįjaudindavot	neįjaudinsite, neįjaudinsit
jie, jos	neįjaudina	neįjaudino	neįjaudindavo	neįjaudins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįjaudinčiau		neįjaudintumėme, neįjaudintumėm, neįjaudintume
2 asm.	neįjaudintumei, neįjaudintum		neįjaudintumėte, neįjaudintumėt
3 asm.	neįjaudintų		neįjaudintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįjaudinkime, neįjaudinkim
2 asm.	neįjaudinki, neįjaudink		neįjaudinkite, neįjaudinkit
3 asm.	teneįjaudina, teneįjaudinie		teneįjaudina, teneįjaudinie

• žr. pagr. f. neįjaudinti, neįjaudina, neįjaudino
• Skiemenys: ne-į-jau-din-tu-me

neįjaudintume

Etimologija

<= ne- + įjaudinti, įjaudina, įjaudino <= į- + jaudinti, jaudina, jaudino

---