neįgamintum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįgamintum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįgaminti, neįgamina, neįgamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįgaminu	neįgaminau	neįgamindavau	neįgaminsiu
tu	neįgamini	neįgaminai	neįgamindavai	neįgaminsi
jis, ji	neįgamina	neįgamino	neįgamindavo	neįgamins
mes	neįgaminame, neįgaminam	neįgaminome, neįgaminom	neįgamindavome, neįgamindavom	neįgaminsime, neįgaminsim
jūs	neįgaminate, neįgaminat	neįgaminote, neįgaminot	neįgamindavote, neįgamindavot	neįgaminsite, neįgaminsit
jie, jos	neįgamina	neįgamino	neįgamindavo	neįgamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįgaminčiau		neįgamintumėme, neįgamintumėm, neįgamintume
2 asm.	neįgamintumei, neįgamintum		neįgamintumėte, neįgamintumėt
3 asm.	neįgamintų		neįgamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįgaminkime, neįgaminkim
2 asm.	neįgaminki, neįgamink		neįgaminkite, neįgaminkit
3 asm.	teneįgamina, teneįgaminie		teneįgamina, teneįgaminie

• žr. pagr. f. neįgaminti, neįgamina, neįgamino
• Skiemenys: ne-į-ga-min-tum

neįgamintum

Etimologija

<= ne- + įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---