menkintų

Taip pat žr.: menkintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

menkintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: menkinti, menkina, menkino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	menkinu	menkinau	menkindavau	menkinsiu
tu	menkini	menkinai	menkindavai	menkinsi
jis, ji	menkina	menkino	menkindavo	menkins
mes	menkiname, menkinam	menkinome, menkinom	menkindavome, menkindavom	menkinsime, menkinsim
jūs	menkinate, menkinat	menkinote, menkinot	menkindavote, menkindavot	menkinsite, menkinsit
jie, jos	menkina	menkino	menkindavo	menkins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	menkinčiau		menkintumėme, menkintumėm, menkintume
2 asm.	menkintumei, menkintum		menkintumėte, menkintumėt
3 asm.	menkintų		menkintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		menkinkime, menkinkim
2 asm.	menkinki, menkink		menkinkite, menkinkit
3 asm.	temenkina, temenkinie		temenkina, temenkinie

• žr. pagr. f. menkinti, menkina, menkino

---

Dalyvis

menkintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkintas, mot. g. menkinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintas	menkinti	menkinta	menkintos	menkinta	-
kilm.	menkinto	menkintų	menkintos	menkintų	-	-
naud.	menkintam	menkintiems	menkintai	menkintoms	-	-
gal.	menkintą	menkintus	menkintą	menkintas	-	-
įnag.	menkintu	menkintais	menkinta	menkintomis	-	-
viet.	menkintame	menkintuose	menkintoje	menkintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintasis	menkintieji	menkintoji	menkintosios	-	-
kilm.	menkintojo	menkintųjų	menkintosios	menkintųjų	-	-
naud.	menkintajam	menkintiesiems	menkintajai	menkintosioms	-	-
gal.	menkintąjį	menkintuosius	menkintąją	menkintąsias	-	-
įnag.	menkintuoju	menkintaisiais	menkintąja	menkintosiomis	-	-
viet.	menkintajame	menkintuosiuose	menkintojoje	menkintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkintas, mot. g. menkinta.

menkintų

1. tas, kurį menkino

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---