menkintas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkintas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkintas, mot. g. menkinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintas	menkinti	menkinta	menkintos	menkinta	-
kilm.	menkinto	menkintų	menkintos	menkintų	-	-
naud.	menkintam	menkintiems	menkintai	menkintoms	-	-
gal.	menkintą	menkintus	menkintą	menkintas	-	-
įnag.	menkintu	menkintais	menkinta	menkintomis	-	-
viet.	menkintame	menkintuose	menkintoje	menkintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintasis	menkintieji	menkintoji	menkintosios	-	-
kilm.	menkintojo	menkintųjų	menkintosios	menkintųjų	-	-
naud.	menkintajam	menkintiesiems	menkintajai	menkintosioms	-	-
gal.	menkintąjį	menkintuosius	menkintąją	menkintąsias	-	-
įnag.	menkintuoju	menkintaisiais	menkintąja	menkintosiomis	-	-
viet.	menkintajame	menkintuosiuose	menkintojoje	menkintosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. menkinta.
• Skiemenys: men-kin-tas

menkintas

1. tas, kurį menkino

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---