mąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

mąstytų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: mąstyti, mąsto, mąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	mąstau	mąsčiau	mąstydavau	mąstysiu
tu	mąstai	mąstei	mąstydavai	mąstysi
jis, ji	mąsto	mąstė	mąstydavo	mąstys
mes	mąstome, mąstom	mąstėme, mąstėm	mąstydavome, mąstydavom	mąstysime, mąstysim
jūs	mąstote, mąstot	mąstėte, mąstėt	mąstydavote, mąstydavot	mąstysite, mąstysit
jie, jos	mąsto	mąstė	mąstydavo	mąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	mąstyčiau		mąstytumėme, mąstytumėm, mąstytume
2 asm.	mąstytumei, mąstytum		mąstytumėte, mąstytumėt
3 asm.	mąstytų		mąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		mąstykime, mąstykim
2 asm.	mąstyki, mąstyk		mąstykite, mąstykit
3 asm.	temąsto, temąstai		temąsto, temąstai

• žr. pagr. f. mąstyti, mąsto, mąstė
• Skiemenys: mąs-ty-tų

mąstytų

---

Dalyvis

mąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytas	mąstyti	mąstyta	mąstytos	mąstyta	-
kilm.	mąstyto	mąstytų	mąstytos	mąstytų	-	-
naud.	mąstytam	mąstytiems	mąstytai	mąstytoms	-	-
gal.	mąstytą	mąstytus	mąstytą	mąstytas	-	-
įnag.	mąstytu	mąstytais	mąstyta	mąstytomis	-	-
viet.	mąstytame	mąstytuose	mąstytoje	mąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytasis	mąstytieji	mąstytoji	mąstytosios	-	-
kilm.	mąstytojo	mąstytųjų	mąstytosios	mąstytųjų	-	-
naud.	mąstytajam	mąstytiesiems	mąstytajai	mąstytosioms	-	-
gal.	mąstytąjį	mąstytuosius	mąstytąją	mąstytąsias	-	-
įnag.	mąstytuoju	mąstytaisiais	mąstytąja	mąstytosiomis	-	-
viet.	mąstytajame	mąstytuosiuose	mąstytojoje	mąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta.
• Skiemenys: mąs-ty-tų

mąstytų

1. tas, kurį mąstė

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: mąs-ty-tų

mąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  mąstytų: bendrai

---