mąstytojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mąstytojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytas	mąstyti	mąstyta	mąstytos	mąstyta	-
kilm.	mąstyto	mąstytų	mąstytos	mąstytų	-	-
naud.	mąstytam	mąstytiems	mąstytai	mąstytoms	-	-
gal.	mąstytą	mąstytus	mąstytą	mąstytas	-	-
įnag.	mąstytu	mąstytais	mąstyta	mąstytomis	-	-
viet.	mąstytame	mąstytuose	mąstytoje	mąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytasis	mąstytieji	mąstytoji	mąstytosios	-	-
kilm.	mąstytojo	mąstytųjų	mąstytosios	mąstytųjų	-	-
naud.	mąstytajam	mąstytiesiems	mąstytajai	mąstytosioms	-	-
gal.	mąstytąjį	mąstytuosius	mąstytąją	mąstytąsias	-	-
įnag.	mąstytuoju	mąstytaisiais	mąstytąja	mąstytosiomis	-	-
viet.	mąstytajame	mąstytuosiuose	mąstytojoje	mąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstytas, mot. g. mąstyta.
• Skiemenys: mąs-ty-to-jo-je

mąstytojoje

1. ta, kurią mąstė

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

mąstytojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: mąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstytoja	mąstytojos
kilm.	mąstytojos	mąstytojų
naud.	mąstytojai	mąstytojoms
gal.	mąstytoją	mąstytojas
įnag.	mąstytoja	mąstytojomis
viet.	mąstytojoje	mąstytojose
šauksm.	mąstytoja	mąstytojos

• Skiemenys: mąs-ty-to-jo-je
• žr. pagr. f. mąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. mąstytojas.

mąstytojoje

1. ta, kuri mąsto

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---